„Išlepinti vaikai – tai apleisti vaikai“, – ši frazė, išgirsta tėvystės kursuose, mamai Laurai tapo lūžio tašku. Nors visuomenėje vis dar gajus mitas, kad kiekvieno noro tenkinimas rodo besąlyginę meilę, specialistai pabrėžia: lepinimas yra ne meilė, o vaiko augimo poreikių nepaisymas.
Tėvystės įgūdžių lavinimo grupių vadovė Nerilė Norkūnė teigia, kad esminis skirtumas tarp rūpesčio ir lepinimo slypi žinutėje, kurią siunčiame vaikui. „Besirūpinančių ir mylinčių tėvų elgesys siunčia vaikui žinutę: „Aš tikiu, kad tu gali, sugebi tai padaryti pats, tau pavyks“. Lepindami sakome, kad „tu per silpnas, nemoki, todėl aš padarysiu tai už tave“, – aiškina N.Norkūnė.
Jos teigimu, lepinimas nereiškia per didelio meilės kiekio, tai veikiau per daug suaugusiojo pagalbos ir per mažai paties vaiko atsakomybės. Tokiu būdu vaikas mokosi, kad ne jis pats, o kiti turi pasirūpinti jo gyvenimu, o tai vėliau tampa didžiule kliūtimi savarankiškumui. Vienas iš didžiausių mitų yra įsitikinimas, kad tenkindami kiekvieną vaiko norą rodome besąlyginę meilę. N.Norkūnė pabrėžia, kad taip mąstantys tėvai sutapatina meilę su savo pačių troškimais.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/seima/islepinti-vaikai-tai-apleisti-vaikai-psichologe-paaiskino-kodel-noru-pildymas-veda-i-menkavertiskuma-1026-2611524
Mediacijos centro tėvystės grupių lektorė Nerilė Norkūnė – apie vaikų lepinimą. O jei norite pasisemti daugiau Nerilės praktinių įžvalgų, dar galite prisijungti į jos vedamą nuotolinę tėvystės grupę, priimsime kad ir nuo antrojo susitikimo:
