Tėvai, kurie skiriasi arba gyvena atskirai, greitai pajunta, kad kasdienybė pilna mažų, bet svarbių klausimų: kas darbo dieną nuves ir parves vaiką iš darželio, su kuo vaikas švęs gimtadienį, kas nupirks naują kuprinę prieš rugsėjo 1-ąją ir daug kitų kasdienių klausimų. Iš pradžių bandoma susitarti patiems, „be didelio triukšmo“. Bet laikui bėgant, net paprasčiausias pokalbis apie grafiką gali virsti ginču, o kasdieniai klausimai — sukelti nuovargį, kaltę ir baimę, kad vaikui bus blogai.
Būtent tuomet dažnai iškyla klausimas: kaip susitarti, kad vaiko poreikiai būtų patenkinti ir kylantys ginčai ar konfliktai keltų kuo mažiau streso tiek tėvams tiek vaikui, gal reikia trečio žmogaus, kuris padėtų susikalbėti? Vienas iš tokių būdų — mediacija.
Kas iš tikrųjų vyksta, kai tėvai negali susitarti dėl vaiko
Iš išorės atrodo, kad ginčijamasi dėl grafiko, pinigų ar dėl vaiko gerovės. Tačiau dažniausiai giliau slypi kai kas kita: neišgyventas skausmas po skyrybų, sumažėjęs pasitikėjimas vienas kitu, baimė prarasti ryšį su vaiku ar nebūti pakankamai geru tėvu ar mama.
Kai šie jausmai lieka neišreikšti, kiekvienas pokalbis apie vaiką tampa proga „išsiaiškinti santykius“, o ne susitarti. Vaikas dažnai pajunta šią įtampą ir atsiduria per vidurį — bandydamas būti lojalus abiem tėvams vienu metu.
Dažniausios klaidos, kurias daro tėvai, bandydami susitarti patys
Bandydami spręsti nesutarimus be pagalbos, tėvai dažnai:
- Perduoda žinutes vienas kitam per patį vaiką — pvz., „pasakyk mamai, kad aš vėluosiu“;
- Vengia sunkaus pokalbio ir kaupia priekaištus, kol jie „išsprogsta“ dėl menkos smulkmenos;
- Iš karto kreipiasi į teismą, net nepabandę susitarti tarpusavyje;
- Teismo procesą naudoja kaip kerštą kitam tėvui/mamai nubausti – „tegu teismas nusprendžia“;
- Kritikuoja vienas kitą vaiko akivaizdoje;
- Taiko visiškai skirtingas taisykles namuose — pvz., vienur vaikui leidžiama naudotis telefonu neribotą laiką, kitur laikas griežtai ribojamas — ir vaikas greitai išmoksta tuo naudotis.
Tai suprantama — visos šios reakcijos kyla iš noro apsaugoti save ar vaiką. Tačiau realybėje jos dažnai tik sustiprina įtampą ir apsunkina vaiko kasdienybę.
Kas iš tikrųjų padeda tėvams rasti bendrą kalbą
Situacija dažniausiai pradeda keistis, kai abu tėvai susitelkia ne į tai, kas teisus, o į tai, kas geriausia vaikui. Svarbu ne laimėti ginčą, o rasti sprendimą, su kuriuo abu galėtų gyventi — net jei jis nėra tobulas nė vienam.
Dažnai tai reiškia susitarti ne tik dėl didžiųjų dalykų, bet ir dėl visai kasdienių smulkmenų — kada vaikas eina miegoti, kiek laiko leidžia prie ekranų, kaip bus švenčiamos šventės. Būtent iš tokių smulkmenų susideda vaiko jausmas, kad abu namai yra saugūs ir nuspėjami.
Tam dažnai reikia struktūros ir saugios erdvės, kurioje pokalbis nevirstų kaltinimais. Būtent tokią erdvę sukuria mediacija.
Mediacija: saugi erdvė susitarti dėl vaiko
Mediacija — tai procesas, kurio metu nešališkas tarpininkas (mediatorius) padeda tėvams kalbėtis ir ieškoti sprendimų, susijusių su vaiku. Mediatorius nesprendžia, kas teisus, ir nepriima sprendimo už tėvus — jo vaidmuo yra padėti abiem pusėms išgirsti vienai kitą ir kartu rasti susitarimą, kuris atitiktų vaiko interesus.
Apie ką konkrečiai tėvai gali susitarti mediacijos metu
Mediacijos metu galima susitarti tiek dėl didelių, tiek dėl labai buitiškų, kasdienių dalykų, pavyzdžiui:
- Grafikas — kurią dieną, kurią valandą ir iš kurios vietos (pvz., iš darželio ar mokyklos) tėtis ar mama pasiima vaiką ir kada grąžina kitam tėvui;
- Šventės — kaip bus švenčiamos Kalėdos, Velykos, vaiko ir tėvų gimtadieniai, su kuo ir kada;
- Atostogos — kada ir kokiu būdu iš anksto vienas kitą informuoti apie planuojamas atostogas su vaiku;
- Ekranų laikas — kiek valandų per dieną vaikas gali praleisti prie telefono, planšetės ar televizoriaus, kad taisyklės būtų panašios abiejuose namuose;
- Dienos ritmas — panašus miego ir valgymo laikas, kad vaikui pereinant iš vienų namų į kitus nereikėtų prisitaikyti prie visiškai skirtingo režimo;
- Ugdymo įstaiga — kurį darželį ar mokyklą rinktis;
- Būreliai — kiek jų lankyti, kokio pobūdžio ir kas apmoka;
- Mokymosi kalba, religija, krikštas — kai tėvų požiūriai šiais klausimais skiriasi.
Kuo konkretesnis susitarimas, tuo mažiau erdvės vėliau kyla nesusipratimams — vaikui tai reiškia daugiau nuspėjamumo ir ramybės.
Mediacija nėra greitas sprendimas ir nepakeičia laiko, kurio reikia emociškai atsigauti po skyrybų. Tačiau ji padeda sumažinti konfliktą, sukurti aiškesnę bendravimo tvarką ir, svarbiausia, apsaugoti vaiką nuo tėvų nesutarimų naštos.
Jei jaučiate, kad patiems su buvusiu partneriu ar partnere nepavyksta išspręsti nesutarimų dėl vaiko, kitas žingsnis gali būti mediacija – sužinokite daugiau apie „In pace“ mediacijos paslaugas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie mediaciją ir tėvystę
Kas yra mediacija skyrybų ar tėvystės kontekste?
Tai konfidenciali ginčų sprendimo procedūra, kurios metu nešališkas mediatorius padeda tėvams taikiai susitarti dėl vaiko klausimų, nepriimdamas sprendimo už juos.
Ar mediacija privaloma?
Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje taikoma privalomoji ikiteisminė mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo (matymosi) tvarkos, tėvai pirmiausia privalo pasinaudoti privalomąja mediacija ir tik po to, jei susitarti nepavyksta, gali kreiptis į teismą. Išimtis — ginčai dėl tėvų valdžios apribojimo, kuriems privalomoji mediacija netaikoma ir kurie iš karto nagrinėjami teisme.
Kam tinka mediacija?
Tėvams, kurie nori susitarti dėl vaiko be ilgo ir įtempto teisminio proceso, bet patys nebesuranda bendros kalbos.
Kiek laiko trunka mediacijos procesas?
Valstybės apmokama privalomoji mediacija gali trukti iki aštuonių valandų. Jei tėvai patys pasirenka mediatorių ar renkasi savanorišką mediaciją, susitikimų skaičius priklauso nuo situacijos sudėtingumo — dažniausiai tai keli susitikimai, o ne vienkartinis pokalbis.
Ar mediacija padeda, jei tėvų konfliktas jau labai stiprus?
Taip, tačiau tokiais atvejais ypač svarbus mediatoriaus patyrimas ir saugios erdvės sukūrimas abiems pusėms.
Svarbiausia šiame procese — ne kuo greičiau išspręsti nesutarimą, o pradėti matyti, kas iš tikrųjų vyksta tarp tėvų ir kaip tai jaučia vaikas.
Mediacija nėra vienintelis atsakymas, bet dažnai ji tampa saugiu tarpiniu žingsniu — link ramesnio kasdienio bendravimo ir vaiko labui priimtų sprendimų.
Norite daugiau praktinių įrankių kasdienėje tėvystėje?
Susitarimai tarp tėvų yra svarbūs, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kaip kasdien kuriame ryšį su savo vaiku, reaguojame į sudėtingas situacijas ir sprendžiame kylančius iššūkius.
Kviečiame 1–18 metų vaikų tėvus į nemokamą tėvystės įgūdžių grupę „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“. Grupėje ieškosite atsakymų į tėvystėje kylančius klausimus, atrasite praktinių būdų spręsti sudėtingas situacijas ir stiprinti pagarba bei atjauta grįstą ryšį su vaiku.